- liumpėti
- liumpė́ti, liùmpa, -ė́jo 1. intr. suptis, linkti, linksėti: Armuo, pelkė liùmpa, t. y. linksta, kad užeini J. Bjauri bala – kai eini, net liùmpa Šl. Žemė liùmpa, kojos į purvus lenda Pn. | Kūdra pilna varlių, net liùmpa Vl. 2. intr. dribsėti: Tai riebus meitėlis – kai eina, tai net liùmpa Rs. Jis nutukęs, veidai liùmpa nuo taukų Skr. 3. tr. daryti, kad linktų, siūbuotų: Neliumpė́k grindų, dar įlūši Zp. 4. intr. judėti, klibėti: Medsukio kojelės liùmpa Šd. \ liumpėti; suliumpėti
Dictionary of the Lithuanian Language.